apluokinis

2 apluokìnis, -ė adj. (2), aplúokinis (1) Grž 1. riebus (apie šieną): Tokia ten ir karvė – apluokìnį šieną ėda, o pieno kaip nuo ožkos Vvr. 2. KlvrŽ, Pln, Šts jaunas, dar su kitais gyvuliais neleidžiamas, ganomas apluoke: Kieno tas apluokìnis veršis? Slnt. 3. menkas: Apluokìniai svečiai KlvrŽ.